Vilniaus universiteto J. Lelevelio salė

VU Joachimo Lelevelio salės sienų tapybos restauravimas

2017 – 2018 m. restauravome J. Lelevelio salės sienų tapybą. Šis projektas tapo iššūkiu ne tik dėl savo apimties (skliautų ir sienų tapybos plotas sudaro apie 150 m²), bet ir dėl netikėtų atradimų.  XVII – XVIII a. ši salė buvo jėzuitų akademijos koplyčia. XIX a. koplyčios erdvė padalinta į du aukštus, o jos skliautų ir sienų tapyba buvo uždažyta. Atlikus pakartotinius polichromijos tyrimus, nustatėme, kad skliautuose ir sienose yra išlikusios XVIII a. tapybos, kuri XX a. buvo ne kartą restauruota, todėl visas autentiškas dekoras buvo paslėptas vėlesnių pertapymų. Pirmasis restauravimas atliktas Jerzy Hoppen‘o 1930 m. Išlikusiose to meto fotografijose matyti, kad dailininkas restauruodamas pertapė autentišką XVIII a. skliautų tapybą. Tačiau jo sukurta tapybos rekonstrukcija buvo paslėpta dar trimis vėlesnių restauravimų sluoksniais, kurie gerokai iškreipė piešinį ir spalvas. Svarbiausias atradimas buvo, skliauto plafone išlikusi 1760 m. sukurta freska, vaizduojanti švč. Mergelę Mariją ir šv. Stanislovą Kostką su kūdikėliu Jėzumi. Ši freska buvo nutapyta pagal žinomą Antonio Balestra (1666 – 1740) 1704 m. sukurtą paveikslą  Venecijos Jėzuitų bažnyčiai. Freska atlikta al fresco technika, todėl išliko ypatingai nepažeista, tačiau uždengta  ypač sunkiai pašalinamais dažų ir suodžių sluoksniais. Freska atidengta ir restauruota. Dėl svarbaus J. Hoppen‘o indėlio Lietuvos kultūrai, buvo nutarta skliautuose išsaugoti jo sukurtą tapybą, o sienose – fragmentiškai išlikusį XVIII a. tapybinį dekorą.