Author Archives: restoration

2011 m. atlikus polichromijos tyrimus buvo atrastas autentiškas XIX a. vidurio tapybinis dekoras. Rasta unikali chinoiserie stiliaus tapyba, grizailio technika tapytos rozetės, neogotikos stiliumi ištapytos koplyčios lubos, autentiškas trafretinis dekoras, popierinių sienų apmušalų likučiai.

2012 – 2013 m. restauruota išlikusi lubų tapyba vienuolikoje patalpų. Išsaugotos labai blogos būklės patalpų lubos, atkurtas XIX a. dvaro rūmų interjeras. Kitose pirmo aukšto salėse ir antro aukšto kambariuose atlikta tapyba remiantis tiek rūmuose išlikusios autentiškos tapybos stilistika, tiek šio laikotarpio analogais.

Šis restauravimo darbų projektas buvo ypač sėkmingas dėl to, kad buvo vykdomas nuo pat polichromijos tyrimų, kuriuos galėjome tęsti ir papildyti naujais atradimais restauravimo metu. Tyrinėjant sienų uždažymus buvo atrasti autentiškų XIX a. popierinių sienų apmušalų likučiai, pagal kuriuos išaiškinome manufaktūrą pagaminusią šiuos tapetus. Tai įžymus Prancūzijos tapetų fabrikas veikiantis nuo XVIII a. pabaigos iki šių dienų, gaminantis ne tik rankų darbo istorinius tapetus, bet ir unikalias XIX a. sukurtas panoramines kompozicijas. Tokiu būdu Zuber kompanijos šedevras „Eldorado“ buvo sugrąžintas Burbiškio dvarui, kuris čia buvo išlikęs iki pat XX a. vidurio.

Šis mūsų darbas buvo apdovanotas Restauratorių sąjungos rengiamame Geriausių restauravimo darbų konkurse 2013 – 2014 m.

indrevai@yahoo.com
info@restauration.lt
Mob. Tel: +370 650 17614

Sienų tapybos restauravimas ilgas ir sudėtingas procesas, iš vienos pusės dėl to, kad monumentaliosios dailės kūriniai yra didelės apimties, iš kitos, kad Lietuvos paveldo objektai yra išlikę iš ties blogos būklės, o sunykimo laipsnis dažnai yra labai didelis.

Prieš pradedant restauravimo darbus visada yra sudaroma restauravimo metodika, kurioje apibrėžiama konkretaus projekto restauravimo problematika ir numatomos naudotinos technologijos ir medžiagos.

Dėl daugelio vėlesnių uždažymų pradžioje tapybą tenka atidengti. Atidengimas bene sunkiausias ir daugiausiai laiko atimanti operacija. Siekiant išsaugoti ir nepažeisti autentiško sluoksnio, restauratorius milimetras po milimetro nevertingus dažų sluoksnius pašalina skalpeliu. Siekiant apsaugoti atidengtą sluoksnį nuo tolimesnio irimo jis – konservuojamas. Tuomet valomas purvas ir apnašos, kruopščiai užglaistoma kiekviena pažeisto tinko pagrindo ištrupėjimo vieta ir plyšiai. Kai atidengtas tapybos sluoksnis sutvirtinamas, tik tada galima tapybą retušuoti papildant ištrupėjusias vietas. Kiekvienu atveju retušui parenkamas tinkamiausias sprendimas pagal tapybos charakterį ar atlikimo techniką. Nors pats retušavimo principas išlieka tas pats – retušuotos tapybos vietos negali būti intensyvesnės už autentiškas, bei turi atsiskirti žiūrint iš arti, tačiau spalviniu atžvilgiu turi papildyti tapybą harmoningai. Šiam efektui išgauti naudojamos puantilio (mažų taškelių) arba strateggio (smulkių brūkšnelių) technikos. Šis restauravimo etapas labai ilgas ir kruopštus darbas, reikalaujantis iš restauratoriaus didelio susikaupimo ir jautraus formos bei spalvų pojūčio.

Kartais nėra įmanoma išsaugoti viso tapybos pagrindo, pvz. griūvančios lubos, kurių konstrukciją būtinai reikia keisti ar sutvirtinti, o išlikusi tapyba yra vertinga. Nesant kitos išeities, tokiais atvejais – naudojamas tapybos perkėlimas ant kito pagrindo. Tai viena sudėtingiausių ir rizinkingiausių operacijų, kurios sėkmę sudaro daug įvairių faktorių: tapybos išlikimas, atlikimo technika, tinko būklė, jo storis, santykinė patalpos drėgmė ir kt. Todėl ši operacija restauruojant sienų tapybą atliekama ypač retai.

Kiekvienu atveju restauravimas vis kitoks. Nėra vienodo recepto, visada ieškome tinkamiausio sprendimo restauruojamam meno kūriniui.

Sienų tapyba nuo seniausių laikų buvo viena populiariausių interjero dekoro rūšių, dėl savo technikos ir plačių galimybių. Nutapyti paviršiuje galima viską, nuo dangaus skliauto su angelais iki lipdybos, marmuro, medžio imitacijos. Šia prasme kūryba neturi ribų. Mes, daugelį metų dirbdami istoriniuose objektuose ir restauruodami įvairiausius tapybos pavyzdžius, turime sukaupę žinių bagažą tiek apie atlikimo technikų, tiek meninių stilių įvairovę. Todėl susidūrus su problema, kai deja, bet vienoje ar kitoje patalpoje tapybinis dekoras neišliko, galime pasiūlyti sprendimą, pritaikyti dekoro analogus pagal laikotarpį ir tokiu būdu sukurti norimą interjero nuotaiką.

Restauravimo darbus galima pradėti tik atlikus polichrominius tyrimus, t.y. ištyrus visus dažymo sluoksnius ir nustačius, kurie iš jų yra vertingi, meniniu bei istoriniu atžvilgiu.

Istoriniai pastatai tiek interjeruose, tiek fasaduose buvo puošiami tapyba arba polichrominiu dekoru, tai daugiausiai priklausė nuo vyravusios tuo laikotarpiu mados ar meno tendencijų, taip pat nuo pastato paskirties. Skirtingi puošybos elementai galėjo būti religinės ar pasaulietinės, gyvenamųjų pastatų interjeruose bei eksterjeruose. Tapybiniu dekoru, medžio, marmuro imitacija ar trafaretine tapyba, buvo dekoruojami lipdiniai, sienos, lubos, durys ir kitos interjero įrangos detalės. Kiekvienas elementas buvo kruopščiai apgalvotas ir suderintas su visa dekoro koncepcija ir spalvine kompozicija. Tačiau laikui bėgant keitėsi, mados, savininkai ar santvarkos, kiekvienas naujas pokytis dažniausiai uždėdavo dar vieną dažų sluoksnį, todėl Lietuvoje išlikusi sienų tapyba slepiasi po daugeliu vėlesnių uždažymo sluoksnių.

Prieš pradedant kiekvieną restauravimo projektą restauratorius gilinasi į objekto istoriją ir studijuoja išlikusią ikonografinę informaciją. Tai gali būti ir visai nereikšmingos paveldo požiūriu nuotraukos, tokios kaip kelių draugų nuotrauka, kolūkio kontoros ar kultūros namų fone. Tačiau specialisto akį greičiau patrauks ne simpatiškos jaunų žmonių šypsenos ar gėlių puokštė, o architektūros detalė, kuri gali papasakoti apie buvusius dekoro elementus ir jų stilistiką. Idealu jei įmanoma pasinaudoti archyvine ar anksčiau atliktų tyrimų medžiaga. Dažnu atveju vertingos istorinės medžiagos pateikia ir vietiniai gyventojai pateikdami ne tik senų nuotraukų ar senų buities daiktų, bet ir perpasakodami girdėtus amžininkų pasakojimus.Visas smulkmenas tyrėjas tarsi detektyvas bando sudėlioti į vieną paveikslą.

Šie tyrimai yra ypatingai svarbūs prieš pradedant bet kokius rekonstravimo ar projektavimo darbus istoriname pastate. Išlikusi originali tapyba suteikia architektūrai savitą veidą, istorinę ir meninę vertę, o nežinant, sunaikinti jį galima labai greitai. Prieš uždažant, tapytos sienos ar lubos dažnai būdavo skutamos, glaistomos ir pertinkuojamos. Todėl neretai nutinka taip, kad polichrominio dekoro fragmentas išlikęs tik tam tikroje vietoje, o sunaikinus ir jį, netenkama bet kokios galimybės atkurti patalpos autentišką vaizdą.

Polichrominių tyrimų metu nustatomi tapybos išlikimo laipsnis ir apimtys, jos atlikimo technika, laikotarpis, spalvinė gama. O tiksliai surinkti duomenys suteikia galimybę atkurti pirminio interjero dekoro visumą.

Kartais tyrimų metu dėl laiko stokos arba sunkiai pasiekamų vietų nepavyksta aptikti visų dekoro detalių, todėl sėkmingiausi darbai yra tie, kai specialistas atlikęs polichromijos tyrimus gali toliau gilintis ir tęsti juos restauravimo metu.

Visų Šventųjų bažnyčios zakristija

2006 – 2008 metais su V. Dzindziliausko i. į. restauravome Visų Šventųjų bažnyčios zakristijos lobyno patalpos barokinę XVIII a. sienų tapybą.Buvo atidengtas visas sienų ir skliautų tapybinis dekoras. Atidengta tapyba buvo konservuota ir restauruota. Šis projektas svarbus tuo, kad buvo išsaugotas ir restauruotas visas patalpos tapybinis dekoras, neapsiribojant tik nedidelėmis atodangomis, tačiau eksponuojant visą baroko laikotarpio patalpos polichrominio dekoro kompoziciją.